5 būdai, kaip mankšta padeda išvengti ligų: Jūsų asmeninis skydas

Šiuolaikinė medicina turi vaistų beveik nuo visko, tačiau mokslininkai ir gydytojai vieningai sutaria: geriausias pasaulyje prevencinis „vaistas“ yra nemokamas, neturi šalutinio poveikio ir yra prieinamas kiekvienam. Tai – reguliarus fizinis aktyvumas.

Mankšta nėra tik kalorijų deginimo įrankis. Tai galingas biologinis procesas, kuris keičia jūsų kūno ląsteles, hormonus ir organų veiklą. Štai 5 pagrindiniai būdai, kaip judėjimas apsaugo jus nuo lėtinių ligų.

1. Širdies ir kraujagyslių sistemos „kapitalinis remontas“

Širdies ligos yra viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, tačiau mankšta veikia kaip tiesioginis priešnuodis.

• Stipresnis variklis: Širdis yra raumuo. Reguliari aerobinė mankšta (bėgimas, plaukimas, greitas ėjimas) priverčia ją dirbti efektyviau, vienu dūžiu išpumpuojant daugiau kraujo.
• Kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė: Fizinis krūvis plečia kraujagysles, todėl natūraliai krenta kraujospūdis. Be to, mankšta didina „gerojo“ (DTL) cholesterolio kiekį ir padeda išvalyti arterijas nuo apnašų.

2. II tipo cukrinio diabeto blokavimas

Cukrinis diabetas dažniausiai atsiranda, kai organizmas tampa atsparus insulinui (hormonui, kuris reguliuoja cukraus kiekį kraujyje).

• Insulino jautrumo atkūrimas: Kai sportuojate, jūsų raumenims reikia energijos. Mankšta priverčia raumenų ląsteles „atsidaryti“ ir be insulino pagalbos pasisavinti gliukozę iš kraujo. Reguliarus judėjimas ilgainiui atkuria normalų ląstelių jautrumą insulinui ir apsaugo kasą nuo perdegimo.

3. Neįveikiamos imuninės sistemos formavimas

Jei norite rečiau sirgti peršalimu ar gripu, sporto salė (arba parkas) yra geresnė vieta nei vaistinė.

• Ląstelių cirkuliacija: Mankštos metu suaktyvėjusi kraujotaka ir limfos tekėjimas leidžia imuninėms ląstelėms (baltiesiems kraujo kūneliams) greičiau judėti po kūną. Jos efektyviau aptinka ir sunaikina virusus bei bakterijas dar prieš jiems sukeliant ligą.
• Uždegimų mažinimas: Nors po sunkios treniruotės raumenyse atsiranda trumpalaikis uždegimas, ilgalaikėje perspektyvoje reguliarus sportas drastiškai sumažina sisteminį, chronišką viso kūno uždegimą, kuris yra daugelio ligų (nuo vėžio iki autoimuninių sutrikimų) šaltinis.

4. Kaulų tankio išsaugojimas (Osteoporozės prevencija)

Senstant mūsų kaulai natūraliai retėja ir darosi trapesni. Tai ypač aktualu moterims po menopauzės.

• Kaulų atsinaujinimo stimuliavimas: Kaulai, kaip ir raumenys, stiprėja tik tada, kai gauna apkrovą. Jėgos treniruotės (su svoriais) ir pratimai, kuriuose nešamas savo kūno svoris, siunčia signalą kaulinio audinio ląstelėms gaminti naują, tankesnę kaulo masę, taip apsaugant nuo lūžių senatvėje.

5. Psichikos sveikatos ir smegenų apsauga

Fizinis aktyvumas yra ne tik kūno, bet ir proto higiena.

• Gamtos antidepresantai: Mankšta skatina endorfinų, dopamino ir serotonino („laimės hormonų“) išsiskyrimą, kurie efektyviai mažina streso, nerimo ir depresijos simptomus.
• Apsauga nuo demencijos: Aktyvus judėjimas padidina kraujo (ir deguonies) srautą į smegenis bei skatina specialaus baltymo (BDNF) gamybą, kuris veikia kaip „trąšos“ naujoms smegenų ląstelėms ir neuronų jungtims. Tai padeda atitolinti Alzheimerio ligą ir išlaikyti aštrų protą.

Auksinė taisyklė: Norint gauti šią medicininę mankštos naudą, jums nebūtina tapti profesionaliu atletu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę. Tai vos kiek daugiau nei 20 minučių greito ėjimo kasdien!